- išverstakys
- išverstakỹs, -ė̃ smob. (3b) BŽ95, Š žr. išverstakis: 1. Žiūri ant manę tas išverstakỹs Rm. Et, išverstakỹs, nė žmogų nemoka gražiai pažiūrėt Srv. Žvilgsi kai išverstakỹs Ds. 2. Jonas tikras išverstakys, su juo negalima ir susikalbėti Jnk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
